Renkamės rankluosčių džiovintuvą
Renkantis rankšluosčių džiovintuvą vonios kambariui, pirmiausia reikia išsiaiškinti, į kokią sistemą jis bus jungiamas:
- Į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą, kuomet gyvatukas šyla žiemą ir vasarą nuo tiekiamo buitinio karšto vandens.
Kadangi Lietuvoje naudojamas geriamas karštas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, todėl jis turi daug ištirpusių kalcio ir magnio druskų (kietas vanduo yra labai agresyvus metalų korozijos atžvilgiu), be to jis yra prisotintas deguonies ir yra 60º C temperatūros. Dėl šios priežasties į tokią sistemą galima montuoti tik kilpinius (bangų formos) gyvatukus, pagamintus iš žalvario ir nerūdijančio plieno, kurie neturi suvirinimo siūlių, arba kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus, pagamintus iš vario ar žalvario. Į šią sistemą negalima montuoti paprasto plieno rankšluosčių džiovintuvų arba kopetėlių tipo nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvų, kadangi suvirinimo siūlės gaunasi neatsparios korozijai ir nerūdijančio plieno kopetėlės per siūles po kurio laiko prakiūra.
- Į uždarą centrinio šildymo sistemą (radiatorinis arba grindinis šildymas), kuomet gyvatukas šildo tik šildymo sezono metu.
Į tokią sistemą galima montuoti bet kokio metalo ir tipo rankšluosčių džiovintuvą, nes šildymo sistemoje naudojamas nudruskintas vanduo, dažnai į jį dedama korozijos inhibitorių ir jis neprisotintas deguonies. Kad šioje sistemoje rankšluosčių džiovintuvas šildytų ir vasarą, galimas kombinuotas šildymo variantas: žiemą džiovintuvas šyla nuo šildymo sistemoje cirkuliuojančio skysčio, o vasarą – nuo įmontuoto elektrinio kaitintuvo. Plačiausiai naudojami taupūs kaitintuvai su termoreguliatoriumi, kuris leidžia nustatyti ir palaikyti rankšluosčių džiovintuvo skysčio pageidaujamą temperatūrą.
Pagrindinė taisyklė: kombinuotam šildymui galima instaliuoti tik kopetėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus ir netinka kilpiniai gyvatukai.
Galimi 2 kombinuoto šildymo instaliavimo variantai:
- Kai vandens padavimas ir grįžimas vyksta per specialų vienvamzdį mazgą, montuojamą kairėje arba dešinėje kopėtėlių pusėje (atstumas tarp pajungimo vamzdžių 40 arba 50 mm), kitoje kopetėlių pusėje tiesiogiai įmontuojant kaitintuvą.
- Kai vandens padavimo ir grįžimo išvadai montuojami tiksliai pagal kopėtėlių vertikalių vamzdžių centrus. Tuomet į vieną kopėtėlių pusę per trišakį montuojamas kaitintuvas, o į kitą pusę – balansinis ventilis (dažniausiai kampinis, kadangi jo pasukimo rankenėlė tuomet neišsikiša į priekį, o yra lygiagrečiai horizontaliems kopėtėlių vamzdeliams).
Abiem instaliavimo variantais, pasibaigus šildymo sezonui ir, prieš jungiant elektrinį šildymą, reikia užsukti vieną balansinį ventilį (bet kurį iš pajungimo mazge esančių) arba tą, kuris sumontuotas tiesiogiai prie kopėtėlių (b) pajungimo variante.
Montuojant kombinuotą šildymą, kaitintuvą į kopėtėles galima įsukti tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje. Jei galimas pusės pasirinkimo variantas, tai elektros lizdą ir kaitintuvą reikia montuoti tolimesnėje pusėje nuo kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto, kadangi kombinuotas gyvatukas yra elektrinis prietaisas ir jam taikomos elektrosaugos taisyklės, reikalaujančios, kad bet koks elektros prietaisas būtų montuojamas ne arčiau kaip 60 cm nuo kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto. Pagal elektrosaugos taisykles visi vonios kambario elektros lizdai turi būti pajungiami per srovės nuotėkio 15 mA skirtuminę relę.
- Šildymas vien elektra. Tuomet tinka visi UAB „Elonika“ gaminami kabelinio šildymo rankšluosčių džiovintuvai EE.. tipo, arba bet kurios kopėtėlės gali būti užpildomos specialiu šildymo sistemoms skirtu skysčiu ir įmontuojamas kaitintuvas su termoreguliatoriumi.
Atkreipiame dėmesį, kad žalvarinių ir nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvų, sumontuotų į karšto vandens cirkuliacinę sistemą, korozinis atsparumas smarkiai sumažėja, jei ant jų atsiranda net ir kelių mV dydžio potencialų skirtumas. Vykstant elektrocheminei korozijai, iš žalvario yra „išplaunamas" cinkas ir dėl to žalvaris darosi porėtas, o nerūdijantis plienas dėl lydinio sudėties ir struktūros nevienalytiškumo koroduoja taškiniu būdu. Kad to išvengti rekomenduojame įžeminti karšto vandens tiekimo vamzdyną. Jei tai nepanaikina potencialų skirtumo ant gyvatuko, tuomet reikia įžeminti patį gyvatuką. Tuo tarpu kopėtėlių tipo variniai rankšluosčių džiovintuvai nebijo potencialų skirtumo atsiradimo, ir gali būti eksploatuojami be įžeminimo.
Parengta pagal UAB „Elonika“ medžiaga.